Šlaitinio stogo šiltinimas, dažniausia klaida, kainuojanti tūkstančius
Kai užsakovas man skambina praėjus dviem žiemoms po įkurtuvių ir skundžiasi, kad palėpėje jaučiasi pelėsio kvapas, dažniausiai diagnozę nujaučiu dar nenuvažiavęs. Problema retai būna pati vata ar stogo danga. Problema: fizikos dėsnių ignoravimas taupant laiką.
Statybose vis dar gajus mitas, kad „daugiau vatos – šilčiau“. Tai tiesa tik iš dalies. Jei sugrūsite 40 cm vatos, bet uždusinsite stogą be ventiliacijos, turėsite ne šiltą namą, o šlapią kempinę virš galvos.
Pirmoji nuodėmė – pamirštas oro tarpas
Tai klasika. Meistrai, norėdami sutalpinti kuo daugiau apšiltinimo tarp gegnių, vatą spaudžia tiesiai prie difuzinės plėvelės taip, kad ji išsipučia ir uždaro ventiliacinį tarpą. Rezultatas: drėgmė neturi kur pasišalinti. Gamintojai ne šiaip sau rašo instrukcijas – pavyzdžiui, Paroc šlaitinių stogų įrengimo rekomendacijose aiškiai nurodoma, kad virš difuzinės plėvelės privalo būti paliktas ne mažesnis kaip 50 mm vėdinamas oro tarpas. Be jo stogo konstrukcija tiesiog pūva. Jei stogas nedidelio nuolydžio, šis tarpas turi būti dar didesnis.
Drėgna mediena po apšiltinimu
Kitas scenarijus: stogas uždengtas lapkritį, mediena gavo lietaus, o gruodį jau skubama šiltinti, nes „reikia vidaus apdailos“. Tai yra pinigų metimas į balą. Uždarius drėgną medieną (gegnes) tarp dviejų plėvelių (difuzinės ir garo), drėgmė ten ir lieka. Statybinė taisyklė paprasta: konstrukcinės medienos drėgnumas prieš šiltinant negali viršyti 18-20 %. Jei neturite drėgnomačio, geriau nepradėkite darbų. Grybelis medienoje įsiveisia per kelis mėnesius, o jį išnaikinti kainuoja brangiau nei palaukti pavasario.
Sandarumas nėra tik „A++“ popierizmui
Daugelis vis dar galvoja, kad sandarumo testas reikalingas tik priduodant namą. Iš tikrųjų tai vienintelis būdas patikrinti, ar meistrai nepaliko skylių garo izoliacijoje. Pagal galiojantį STR 2.01.02:2016 reglamentą, A++ klasės pastatams keliami itin griežti oro apykaitos reikalavimai. Net maža skylutė garo izoliacijoje (pvz., neužklijuota vieta aplink elektros laidą) veikia kaip siurblys, traukiantis drėgną orą iš kambario į vatą.
Ką daryti, kad nereikėtų ardyti stogo?
Sprendimas: kontrolė proceso metu.
- Nelipkite ant stogo be drėgnomačio – tikrinkite gegnes keliose vietose.
- Reikalaukite, kad meistrai naudotų kokybiškas lipnias juostas plėvelių sujungimams (jokių „sidabrinių“ santechninių juostų, kurios atsiklijuoja po pusmečio).
- Prieš sukant gipsą, pasidarykite sandarumo testą. Tai kainuoja apie 150-200 Eur, bet sutaupo dešimtis tūkstančių remontui ateityje.